10 hours ago
Esu paprastas vaikinas, dirbu statybose. Diena sunkaus fizinio darbo, o vakare norisi tik vieno – atsipalaiduoti. Ne, ne su alaus bokalu prie televizoriaus, o susirasti kažką, kas išjungia galvą, bet suteikia šiokį tokį jaudulį. Prieš porą metų į mano gyvenimą įsuko lošimai. Ne, ne kažkoks rimtas narkotikas, o paprastas, bet malonus būdas praleisti vakarą. Ir čia pagrindinį vaidmenį atliko Vavada.
Prisimenu tą vakarą. Lijo, ruduo, darbe buvau pavargęs kaip šuo. Kolega, su kuriuo dažnai pietaujame, užsiminė, kad išbandė kažkokią naują platformą. „Pažiūrėk, sako, ten normalūs koziriukai ir gražūs paveikslėliai“. Aš, kaip žmogus, kuris iki tol lošdavo tik monotoniškai, pagalvojau, kodėl gi ne. Parsisukęs namo, atsivertęs naršyklę, įkėliau puslapį. Ir tada pamačiau – langas, lyg sukurtas kelionei. Maži paveikslėliai, greiti veiksmai, o svarbiausia – viskas veikia ant telefono. Būtent tada pradėjau naudoti vavada mobile ir supratau, kad tai yra visiškai kitoks lygis.
Pirmi bandymai buvo juokingi. Sėdžiu virtuvėje, geriu kavą, o ant stalo guli telefonas. Atidarau aplikaciją arba tiesiog naršyklę, ir per kelias sekundes esu žaidime. Nereikia jokių prisijungimų prie kompiuterio, nereikia laukti, kol atsisiųs programos. Viskas vyksta taip greitai, lyg būčiau kazino tiesiog savo kišenėje. Pradėjau nuo mažų sumų – keli eurai čia, keli ten. Jokio rimto kapitalo, tiesiog smagumas. Ir žinote, kas mane patraukė? Ne pats laimėjimas, o šis procesas. Kai žaidi per mobilųjį, jauti tam tikrą intymumą. Atsiranda jausmas, kad tai tavo asmeninė erdvė, kurioje nėra pašalinių akių. Galėjai gulėti ant sofos, o gal sėdėti lauke, kol vaikai žaidžia kieme – visada turiu prieigą prie savo mėgstamų žaidimų.
Po pirmo mėnesio pradėjau pastebėti, kad mano nuotaika pagerėjo. Ne dėl to, kad laimėjau didelius pinigus, o dėl to, kad radau sau malonią pramogą. Darbe buvo sunkus projektas – teko montuoti stogą per lietų. Grįžęs namo, pavargęs, atsisėdau ant suoliuko prie namo. Išsitraukiau telefoną, prisijungiau prie savo paskyros per vavada mobile ir pradėjau sukti ratą. Tai buvo ne apie tai, kad laimėsiu šimtus, o apie tai, kad galiu atsipalaiduoti. Pamažu pradėjau vertinti ne tik laimėjimus, bet ir pralaimėjimus – tai mokė mane kantrybės. Juk gyvenime ne visada gauni tai, ko nori, bet svarbu išlikti ramiam.
Vienas iš labiausiai įsimintinų momentų buvo, kai žaidžiau automobilių stovėjimo aikštelėje. Ne, ne vairuodamas, o laukdamas, kol draugas baigs apsipirkti. Sėdžiu mašinoje, lyja, o aš per vavada mobile žaidžiu kažkokį stalo žaidimą. Ir staiga – laimėjimas. Ne didžiulis, bet pakankamai, kad užtektų kavos ir pyragėlių savaitei. Bet svarbiausia – jausmas. Aš jaučiausi ne tik laimėjęs pinigus, bet ir laimėjęs laiką. Nes tos penkios minutės, kol draugas rinkosi prekes, pavirto į mažą nuotykį. Nuo tada supratau, kad lošimai – tai ne tik rizika, bet ir būdas paversti kasdienybę į kažką įdomesnio.
Žinoma, turiu savo taisykles. Niekada neinvestuoju daugiau, nei galiu prarasti. Pinigai, kuriuos skiriu lošimams, yra tarsi kino bilietai ar kava – tai pramogos biudžetas. Kai kurie draugai juokiasi: „Tu per daug rimtai į tai žiūri“. Bet aš atsakau: „Geriau rimtai žiūrėti į savo pramogas, nei paskui verkti dėl prarastų pinigų“. Ir ši nuostata man padeda. Vavada mobile man tapo ne tik pramoga, bet ir tam tikra disciplina. Aš išmokau kontroliuoti savo laiką, emocijas ir pinigus. Kiekvieną kartą, kai atidarau programėlę, aš prisimenu, kad tai yra žaidimas, o ne darbas. Ir kai laimiu, džiaugiuosi, kai pralaimiu – nusijuokiu ir uždarau telefoną.
Paskutinį kartą žaidėme su žmona kartu. Ji sėdėjo šalia, žiūrėjo per petį ir patarė, kurį žaidimą pasirinkti. Mes juokėmės, kai pralaimėjome keletą eurų, ir džiaugėmės, kai laimėjome nedidelę sumą. Tai buvo ne apie pinigus, o apie bendrą laiką. Ir kai dabar galvoju, kas man labiausiai patinka Vavada, tai atsakymas paprastas – mobilumas. Galimybė žaisti bet kada ir bet kur. Nereikia rezervuoti laiko, nereikia planuoti. Tiesiog išsitrauki telefoną ir esi žaidime. Tai yra tikrasis XXI amžiaus komfortas.
Rekomenduoju išbandyti kiekvienam, kuris ieško ne tik pramogos, bet ir būdo atsipalaiduoti. Tiesiog nepamirškite vieno – tai yra žaidimas, o ne gyvenimo šaltinis. Aš pats dažnai primenu sau, kad svarbiausia yra ne laimėti, o mėgautis procesu. Ir kai tai supranti, kiekvienas vakaras su kava ir Vavada tampa maža švente.
Prisimenu tą vakarą. Lijo, ruduo, darbe buvau pavargęs kaip šuo. Kolega, su kuriuo dažnai pietaujame, užsiminė, kad išbandė kažkokią naują platformą. „Pažiūrėk, sako, ten normalūs koziriukai ir gražūs paveikslėliai“. Aš, kaip žmogus, kuris iki tol lošdavo tik monotoniškai, pagalvojau, kodėl gi ne. Parsisukęs namo, atsivertęs naršyklę, įkėliau puslapį. Ir tada pamačiau – langas, lyg sukurtas kelionei. Maži paveikslėliai, greiti veiksmai, o svarbiausia – viskas veikia ant telefono. Būtent tada pradėjau naudoti vavada mobile ir supratau, kad tai yra visiškai kitoks lygis.
Pirmi bandymai buvo juokingi. Sėdžiu virtuvėje, geriu kavą, o ant stalo guli telefonas. Atidarau aplikaciją arba tiesiog naršyklę, ir per kelias sekundes esu žaidime. Nereikia jokių prisijungimų prie kompiuterio, nereikia laukti, kol atsisiųs programos. Viskas vyksta taip greitai, lyg būčiau kazino tiesiog savo kišenėje. Pradėjau nuo mažų sumų – keli eurai čia, keli ten. Jokio rimto kapitalo, tiesiog smagumas. Ir žinote, kas mane patraukė? Ne pats laimėjimas, o šis procesas. Kai žaidi per mobilųjį, jauti tam tikrą intymumą. Atsiranda jausmas, kad tai tavo asmeninė erdvė, kurioje nėra pašalinių akių. Galėjai gulėti ant sofos, o gal sėdėti lauke, kol vaikai žaidžia kieme – visada turiu prieigą prie savo mėgstamų žaidimų.
Po pirmo mėnesio pradėjau pastebėti, kad mano nuotaika pagerėjo. Ne dėl to, kad laimėjau didelius pinigus, o dėl to, kad radau sau malonią pramogą. Darbe buvo sunkus projektas – teko montuoti stogą per lietų. Grįžęs namo, pavargęs, atsisėdau ant suoliuko prie namo. Išsitraukiau telefoną, prisijungiau prie savo paskyros per vavada mobile ir pradėjau sukti ratą. Tai buvo ne apie tai, kad laimėsiu šimtus, o apie tai, kad galiu atsipalaiduoti. Pamažu pradėjau vertinti ne tik laimėjimus, bet ir pralaimėjimus – tai mokė mane kantrybės. Juk gyvenime ne visada gauni tai, ko nori, bet svarbu išlikti ramiam.
Vienas iš labiausiai įsimintinų momentų buvo, kai žaidžiau automobilių stovėjimo aikštelėje. Ne, ne vairuodamas, o laukdamas, kol draugas baigs apsipirkti. Sėdžiu mašinoje, lyja, o aš per vavada mobile žaidžiu kažkokį stalo žaidimą. Ir staiga – laimėjimas. Ne didžiulis, bet pakankamai, kad užtektų kavos ir pyragėlių savaitei. Bet svarbiausia – jausmas. Aš jaučiausi ne tik laimėjęs pinigus, bet ir laimėjęs laiką. Nes tos penkios minutės, kol draugas rinkosi prekes, pavirto į mažą nuotykį. Nuo tada supratau, kad lošimai – tai ne tik rizika, bet ir būdas paversti kasdienybę į kažką įdomesnio.
Žinoma, turiu savo taisykles. Niekada neinvestuoju daugiau, nei galiu prarasti. Pinigai, kuriuos skiriu lošimams, yra tarsi kino bilietai ar kava – tai pramogos biudžetas. Kai kurie draugai juokiasi: „Tu per daug rimtai į tai žiūri“. Bet aš atsakau: „Geriau rimtai žiūrėti į savo pramogas, nei paskui verkti dėl prarastų pinigų“. Ir ši nuostata man padeda. Vavada mobile man tapo ne tik pramoga, bet ir tam tikra disciplina. Aš išmokau kontroliuoti savo laiką, emocijas ir pinigus. Kiekvieną kartą, kai atidarau programėlę, aš prisimenu, kad tai yra žaidimas, o ne darbas. Ir kai laimiu, džiaugiuosi, kai pralaimiu – nusijuokiu ir uždarau telefoną.
Paskutinį kartą žaidėme su žmona kartu. Ji sėdėjo šalia, žiūrėjo per petį ir patarė, kurį žaidimą pasirinkti. Mes juokėmės, kai pralaimėjome keletą eurų, ir džiaugėmės, kai laimėjome nedidelę sumą. Tai buvo ne apie pinigus, o apie bendrą laiką. Ir kai dabar galvoju, kas man labiausiai patinka Vavada, tai atsakymas paprastas – mobilumas. Galimybė žaisti bet kada ir bet kur. Nereikia rezervuoti laiko, nereikia planuoti. Tiesiog išsitrauki telefoną ir esi žaidime. Tai yra tikrasis XXI amžiaus komfortas.
Rekomenduoju išbandyti kiekvienam, kuris ieško ne tik pramogos, bet ir būdo atsipalaiduoti. Tiesiog nepamirškite vieno – tai yra žaidimas, o ne gyvenimo šaltinis. Aš pats dažnai primenu sau, kad svarbiausia yra ne laimėti, o mėgautis procesu. Ir kai tai supranti, kiekvienas vakaras su kava ir Vavada tampa maža švente.